Lapkričio 17d. Taip. Reiškia, kalėdinę nuotaiką turėsiu susikurti pati šiame rudeniškame Paryžiuje. Kai vaikštinėji spindinčioje, mirgančioje, spalvotoje parduotuvėje, septynių aukštų BHV centre, ir žinai, kad už durų nuo lietaus papilkėję +16, turi pats pasigauti šventinę nuotaiką. Ir, manau, man visai neblogai sekėsi, ypač fone skambant „Moon river“ iš „Breakfast at Tiffany‘s“. Kalėdinių dovanų sąrašas po truputį kaupiasi...Čia nesninga, nesninga, nesninga ;] Beje, jaučiu, kad šiandien mano kaimynystėje lankosi koks gerasis dėdė Sarko, kaip kad prancūzai jį vadina. Rotušė aptverta, eismą reguliuoja mėlynieji žandarai (tokie visai dailiai nuaugę prancūzai, turiu pasakyti...), kalėdiniais atspalviais mirguliuoja policijos automobilių švyturėliai. Vos prasibroviau pro visą šitą paradą iki BHV! Šiandien susilaikiau nieko nepirkti. Už tai, kas gal bus rytoj, neatsakau;] Lapkričio 19d. Degiau. Degiau kelias dienas. Toks jausmas viduje, kad dega laužas, kurį reikia užgesinti. Būtinai reikia, nes kitaip čia pat ištirpsi. Taip dega, kad virpa. Taip visada užsidega netikėtai. Ir nieko kito nelieka, tik gesinti...Mano įkvėpimas kaip degantis laužas. Įsiplieskia ir reikia iškart viską perkelti ant popieriaus. Greičiau, greičiau, nes tuoj sudegsiu...Degiau kelias dienas... Calogero – Yalla.mp3 Trečias lapkričio ketvirtadienis – jau galima ragauti jaunojo Beaujolais vyno. Le Beaujolais Est Arrivé! O aš noriu karšto šokolado… Lapkričio 20d. „Atlantis“ kosmonautai išėjo į atvirą kosmosą. Aš irgi išėjau, tik ne taip toli;] PLIUS AŠTUONIOLIKA. Ir ne kitaip. Aš myliu tokį rudenį Paryžiuje! Po naktinio lietaus dar šlapios gatvės geria į save saulės atšvaitus ir auksiniai lapai žaidžia šešėliuose. Tenka eiti prisimerkus nuo viso šito spindesio. Noriu nenoriu kojos nunešė mane iki Luxembourg sodų, kur šiandien, penktadienio vidurdienį, ten vis dar yra žmonių, gaudančių rudeniškus atšvaitus. Po vieną, po du. Valgančių, paišančių, snaudžiančių, žaidžiančių, fotografuojančių, svajojančių...PLIUS AŠTUONIOLIKA. Oui...Il fait beau! Nusipirkau bilietus atostogoms! Į Vilnių...Ech...Ar laukiat? ;]
Calogero & Pascal Obispo – Ce qu’on voit, Allée Rimbaud (kad ir liūdna daina, bet man dieviškai graži...) Kitą penktadienį manęs jau laukia nauji namai. O šio smilkaluose skendinčio vakaro receptas: šiek tiek paaštrintas karštas šokoladas su cinamonu ir imbieru (pradžiai), raudono vyno taurė (pradžiai?), brie sūris, les cornichons... Tranquillité. Trūksta tik tavęs... P.S. Vėl degu... P.S.S. Lėtai skanaujant karštą šokoladą PRIVALOMA užsimerkti... Mmm... Tranquillité.
0 Comments
Leave a Reply. |
KAS TAI?
Mano laiškai draugams, artimiesiems, Vilniui iš to periodo, kai gyvenau gražiausiame mieste pasaulyje - Paryžiuje. SKAITYTI REIKIA NUO LAIŠKO NR.1 Laiškai iš studijų meto slepiasi "Paryžiaus die- noraštyje #1" Archyvai
May 2010
Laiškai
All
|