|
Klausimas, ar dekoruoti bažnyčią, ar ne, kamuoja ne vieną jaunųjų porą. Iš tiesų, apsisprendimą nulemia tiek pati bažnyčia, jos architektūra, interjeras ir vieta, tiek ir metų laikas. Sezono metu viena pora keičia kitą, tad papuošti ir nupuošti gali tekti per labai trumpą laiką. Šiltuoju laiku bažnyčios altorių ir taip puošia gėlėmis. O galiausiai, juk dažnai bažnyčia pasirenkama vien todėl, kad patinka jos išskirtinis interjeras, atmosfera, tad ir papildomai dekoruoti nelieka prasmės. 
Suktukai gėlėms LiDesign.lt, nuotr. aut. Daniel Milner Tačiau jeigu jūsų pasirinkta bažnyčia yra atokiau nuo populiarių maršrutų ar jūsų vestuvės turi temą (dominuojančią spalvą, motyvą...), būtų gražu bent keliomis detalėmis ceremonijos vietos erdvę priartinti būtent prie jūsų šventės. Pagrindiniai puošybos elementai – gėlės, kaspinai, žvakės, žibintai... Galite puošti pagrindinį altorių, praėjimą link jo, klauptus, kėdes, ant kurių sėdės jaunieji ceremonijos metu. 
Jeigu susitariate, kad patys pasirūpinsite altoriaus puošimu, pasidomėkite, ar turės ir kokias vazas turės pati bažnyčia. Ar jos tiks prie jūsų temos? Ar jus tenkins spalva, forma? Ar tai bus viena didelė centrinė kompozicija, ar šonuose komponuosite kelias didesnes ir mažesnes vazas? Ar gėles statysite ant stalo ar ant žemės? 
Tokiai pačiais žiedais galėsite papuošti ir klauptus. Gėlėms sumerkti galite naudoti pačias įvairiausias priemones: mažus stiklainiukus, kibiriukus, krepšelius. Jei tai bus gėlės, kurios nenuvys per trumpą laiką, galite jų nemerkti, o tiesiog gražiai pririšti prie klaupto šono, paliekant atvirus kotelius. Klaupto kraštą galite akcentuoti ir dideliu kaspinu, papildydami jį smulkučiais žiedeliais. Jei pasirinksite sausas gėles, joms puikiausiai tiks popieriniai suktukai, kurių spalva ir dekoro detalės galės atspindėti jūsų šventės koloritą bei temą. Klauptų dekorui galite naudoti ir specialius dekoratyvinius burbulus iš medžiaginių gėlių, įvairias girliandas. 
Vietoje gėlių galite naudoti ir žvakes. Tačiau ar dėlioti jas tarp klauptų, praėjime, nuspręskite įvertinę atstumą. Jei praėjimas labai siauras, tai degančios atvira liepsna ant grindų degančios žvakės gali sukelti didesnį diskomforto nei estetinio malonumo jausmą. Pagalvokite apie ilgų suknelių šleifus...Jei visgi labai norite žvakių ant grindų, o praėjimas nėra toks platus, rinkitės žibintus – žvakė degs žibinto viduje, sukurs tokią pačią jaukią atmosferą, o saugumo jausmas bus didesnis. Žvakėms į kompaniją galite rinktis sezonines detales – gėlių žiedlapius, rudeninių medžių lapus, uogas, kankorėžius ir pan. Pavyzdžiui, tuokiantis pajūrio bažnyčioje tiktų baltų kriauklių ar akmenukų ir žvakių kompozicijos. 
Bet kokiu atveju, nusprendę papildomai dekoruoti bažnyčią, žiūrėkite į visumą – ar tiks jūsų pageidaujamos detalės bažnyčios interjero kontekste, ar nepaskęs gausiame bažnytiniame dekore ar didelėje erdvėje, o gal kaip tik, užgoš mažos, jaukios bažnytėlės žavesį. Tekstas Lina Ruokienė
Iliustracijos: StyleMePretty.com
0 Comments
Norite originaliai padėkoti savo svečiams už dalyvavimą vestuvėse ir dovanas? Užsisakykite atvirutes su jums ypatingu vaizdu;) Ši jaunųjų pora, kurių vestuvėms gaminau ir šventės dekoro detales, nusprendė įamžinti Šv. Jono bažnyčios ansamblį - vietą, kurioje ir susituokė, ir šitaip pasakyti "Ačiū" savo gausiam būriui svečių. Juk tokią padėkos atvirutę galima ir įsirėminti! ;)
Tikriausiai dalis jaunųjų, planuodami savo vestuves, iškart atmeta kaimo sodybą, kaip vietą savo ypatingos dienos paminėjimui – nori išvengti visur vienodų medinių stalų, suolų ir kitų su užstale susijusių stereotipų. Tačiau, atradus tinkamą sodybą ir joje pritaikius jai tinkantį dekorą, net kaimo stiliaus aplinkoje galima švęsti jaukiai ir gražiai.  „Suvaldyti“ šią didelę lietuviško kaimo turizmo sodybą nebuvo taip paprasta, nors dekorui ir buvo naudotos paprastos, šiltos ir jaukios medžiagos. Dvi skirtingo stiliaus salės, dvi skirtingos terasos pareikalavo daug laiko, bet tiek kūrybinis procesas, tiek idėjų įgyvendinimas buvo netikėtai smagus. Svarbiausia, rezultatu visi buvo patenkinti ir maloniai nustebinti. Dekore dominavo iš anksto paruošti keli glėbiai nupjautų rugių. Jie puošė ir jauniesiems skirtas kėdes bažnyčioje. Tamsiai rudo popieriaus suktukai su pieno atspalvio džiovintomis gėlėmis kabėjo ant kiekvieno nedidelės bažnyčios klaupto.  Pasitikimo erdvės Atvykstančius į sodybą svečius pasitiko ant nupjauto medžio kamieno kabantis užrašas – „Vestuvės“, kuriam kompaniją palaikė nedidelės dekoruotos skardinės su rugių puokštelėmis. Pirmoji terasa – senojo stiliaus, medinė. Kiekvieną terasos koloną puošė tos pačios nėriniais dekoruotos skardinės su rugiais, pastogėje kabėjo balti, rudi ir mėlyni popieriniai pom-pom burbulai, kurie visada pagyvina ir paryškina bet kokią erdvę.  Iš šios terasos pro plačias senovines medines duris buvo galima patekti į pirmąją salę, primenančią kaimo trobos kambarį – rąstinės sienos, medinės grindys, maži langeliai su nėriniuotomis užuolaidomis. Užėjus iškart intrigavo mažas staliukas, ant kurio senoviniame lagamine buvo sukomponuotos jaunųjų vaikystės ir bendrų nuotykių nuotraukos, puikavosi rugių puokštelės, degė žvakės, kurių šviesa žaidė mėlynuose hortenzijų žiedeliuose. Ši patalpa taip pat buvo skirta svečiams mėgautis įvairiais užkandžiais. Ilgas stalas saldėsiams viliojo smaližius gausiai nukrautomis lėkštėmis, maži užrašėliai kvietė vaišintis ir skanauti, kampe prie lango išdidžiai stovėjo didelė rugių vaza, kurią supo vazelės – maži stiklainiukai - su mėlynomis hortenzijomis, nėriniuotos žvakidės ir užrašas rėmelyje „Meilė yra saldi“. Svečiams taip pat buvo skirtas originaliai pateiktas užkandžių stalas – lagaminuose ant padėklų, puodeliuose, vazelėse gardžius kvapus skleidė maži pomidoriukai, įvairios alyvuogės, skirtingų rūšių duona, sūriai...   Šventei įsibėgėjant... Pagrindinė salė – erdvi, aukštomis lubomis, dideliais langais – nė iš tolo nepriminė kaimo sodybos, tačiau joje irgi norėjosi išlaikyti tą pačią dekoro temą. Kad tai kaimo sodyba, čia išdavė tik medinės sijos ir trys kolonos. Tad pastarosios buvo apjuostos rugių glėbiais, surištais nerta juosta, o tarp jų kabėjo spalvoti popieriniai burbulai – išskirtinė šokių aikštelė!   Ilgą vaišių stalą puošė natūralaus lino juosta, ant kurios buvo dėliojamos nedidelės kompozicijos iš prieskoninių augalų, iš kurių žaismingai kyšojo nespalvotos jaunųjų nuotraukos, nėriniuotų žvakidžių ir hortenzijų žiedų. Vardų kortelę atstojo iš lino drobės pagaminta širdelė su vardu, šalia kurios kiekvieno svečio laukė ir saldi dovanėlė. Įrankiai, perrišti drobine virvele, ilsėjosi ant rudų servetėlių. Kėdes puošė medžiaginės gėlės iš rudos ir baltos drobės. Na, o jaunųjų sedėjimo vietą akcentavo gausus būrys spalvotų burbulų virš stalo.    Galiausiai, iš šios erdvios salės buvo patenkama į didelę terasą, iš kurios atsivėrė lietuviškos gamtos peizažas – tekanti siaura upė, laukai, tolumoje - miškai. Ant kiekvieno terasos stalelio vakarėjant prisėsti kvietė jaukiai degančios žvakės, rugių puokštelės, o besileidžiančios saulės spinduliai žaidė kabančiuose buteliuose su žaliais hortenzijų žiedais, primenančiais vasarą.  Taigi, nors ir dekorui buvo naudojamos iš pirmo žvilgsnio neišskirtinės medžiagos, rezultatas buvo išskirtinis, o geriausias komplimentas nuskambėjo iš jaunųjų lūpų: „Ši vieta to dar nematė...“.
Daugiau nuotraukų iš šių vestuvių galite rasti čia. |
Archyvai
October 2024
Kategorijos
All
ŠVENČIŲ Draugai:
|
RSS Feed
