Tikriausiai dalis jaunųjų, planuodami savo vestuves, iškart atmeta kaimo sodybą, kaip vietą savo ypatingos dienos paminėjimui – nori išvengti visur vienodų medinių stalų, suolų ir kitų su užstale susijusių stereotipų. Tačiau, atradus tinkamą sodybą ir joje pritaikius jai tinkantį dekorą, net kaimo stiliaus aplinkoje galima švęsti jaukiai ir gražiai.
„Suvaldyti“ šią didelę lietuviško kaimo turizmo sodybą nebuvo taip paprasta, nors dekorui ir buvo naudotos paprastos, šiltos ir jaukios medžiagos. Dvi skirtingo stiliaus salės, dvi skirtingos terasos pareikalavo daug laiko, bet tiek kūrybinis procesas, tiek idėjų įgyvendinimas buvo netikėtai smagus. Svarbiausia, rezultatu visi buvo patenkinti ir maloniai nustebinti.
Dekore dominavo iš anksto paruošti keli glėbiai nupjautų rugių. Jie puošė ir jauniesiems skirtas kėdes bažnyčioje. Tamsiai rudo popieriaus suktukai su pieno atspalvio džiovintomis gėlėmis kabėjo ant kiekvieno nedidelės bažnyčios klaupto.
Dekore dominavo iš anksto paruošti keli glėbiai nupjautų rugių. Jie puošė ir jauniesiems skirtas kėdes bažnyčioje. Tamsiai rudo popieriaus suktukai su pieno atspalvio džiovintomis gėlėmis kabėjo ant kiekvieno nedidelės bažnyčios klaupto.
Pasitikimo erdvės
Atvykstančius į sodybą svečius pasitiko ant nupjauto medžio kamieno kabantis užrašas – „Vestuvės“, kuriam kompaniją palaikė nedidelės dekoruotos skardinės su rugių puokštelėmis.
Pirmoji terasa – senojo stiliaus, medinė. Kiekvieną terasos koloną puošė tos pačios nėriniais dekoruotos skardinės su rugiais, pastogėje kabėjo balti, rudi ir mėlyni popieriniai pom-pom burbulai, kurie visada pagyvina ir paryškina bet kokią erdvę.
Atvykstančius į sodybą svečius pasitiko ant nupjauto medžio kamieno kabantis užrašas – „Vestuvės“, kuriam kompaniją palaikė nedidelės dekoruotos skardinės su rugių puokštelėmis.
Pirmoji terasa – senojo stiliaus, medinė. Kiekvieną terasos koloną puošė tos pačios nėriniais dekoruotos skardinės su rugiais, pastogėje kabėjo balti, rudi ir mėlyni popieriniai pom-pom burbulai, kurie visada pagyvina ir paryškina bet kokią erdvę.
Iš šios terasos pro plačias senovines medines duris buvo galima patekti į pirmąją salę, primenančią kaimo trobos kambarį – rąstinės sienos, medinės grindys, maži langeliai su nėriniuotomis užuolaidomis. Užėjus iškart intrigavo mažas staliukas, ant kurio senoviniame lagamine buvo sukomponuotos jaunųjų vaikystės ir bendrų nuotykių nuotraukos, puikavosi rugių puokštelės, degė žvakės, kurių šviesa žaidė mėlynuose hortenzijų žiedeliuose. Ši patalpa taip pat buvo skirta svečiams mėgautis įvairiais užkandžiais. Ilgas stalas saldėsiams viliojo smaližius gausiai nukrautomis lėkštėmis, maži užrašėliai kvietė vaišintis ir skanauti, kampe prie lango išdidžiai stovėjo didelė rugių vaza, kurią supo vazelės – maži stiklainiukai - su mėlynomis hortenzijomis, nėriniuotos žvakidės ir užrašas rėmelyje „Meilė yra saldi“. Svečiams taip pat buvo skirtas originaliai pateiktas užkandžių stalas – lagaminuose ant padėklų, puodeliuose, vazelėse gardžius kvapus skleidė maži pomidoriukai, įvairios alyvuogės, skirtingų rūšių duona, sūriai...
Šventei įsibėgėjant...
Pagrindinė salė – erdvi, aukštomis lubomis, dideliais langais – nė iš tolo nepriminė kaimo sodybos, tačiau joje irgi norėjosi išlaikyti tą pačią dekoro temą. Kad tai kaimo sodyba, čia išdavė tik medinės sijos ir trys kolonos. Tad pastarosios buvo apjuostos rugių glėbiais, surištais nerta juosta, o tarp jų kabėjo spalvoti popieriniai burbulai – išskirtinė šokių aikštelė!
Pagrindinė salė – erdvi, aukštomis lubomis, dideliais langais – nė iš tolo nepriminė kaimo sodybos, tačiau joje irgi norėjosi išlaikyti tą pačią dekoro temą. Kad tai kaimo sodyba, čia išdavė tik medinės sijos ir trys kolonos. Tad pastarosios buvo apjuostos rugių glėbiais, surištais nerta juosta, o tarp jų kabėjo spalvoti popieriniai burbulai – išskirtinė šokių aikštelė!
Ilgą vaišių stalą puošė natūralaus lino juosta, ant kurios buvo dėliojamos nedidelės kompozicijos iš prieskoninių augalų, iš kurių žaismingai kyšojo nespalvotos jaunųjų nuotraukos, nėriniuotų žvakidžių ir hortenzijų žiedų. Vardų kortelę atstojo iš lino drobės pagaminta širdelė su vardu, šalia kurios kiekvieno svečio laukė ir saldi dovanėlė. Įrankiai, perrišti drobine virvele, ilsėjosi ant rudų servetėlių. Kėdes puošė medžiaginės gėlės iš rudos ir baltos drobės. Na, o jaunųjų sedėjimo vietą akcentavo gausus būrys spalvotų burbulų virš stalo.
Galiausiai, iš šios erdvios salės buvo patenkama į didelę terasą, iš kurios atsivėrė lietuviškos gamtos peizažas – tekanti siaura upė, laukai, tolumoje - miškai. Ant kiekvieno terasos stalelio vakarėjant prisėsti kvietė jaukiai degančios žvakės, rugių puokštelės, o besileidžiančios saulės spinduliai žaidė kabančiuose buteliuose su žaliais hortenzijų žiedais, primenančiais vasarą.
Taigi, nors ir dekorui buvo naudojamos iš pirmo žvilgsnio neišskirtinės medžiagos, rezultatas buvo išskirtinis, o geriausias komplimentas nuskambėjo iš jaunųjų lūpų: „Ši vieta to dar nematė...“.
Daugiau nuotraukų iš šių vestuvių galite rasti čia.
Daugiau nuotraukų iš šių vestuvių galite rasti čia.
RSS Feed
