|
Prabangai leidžiu sau galvoti, kad pavasaris ims ir ateis kovo 1- ąją. O ką gali žinoti? Kvepia šiluma, sniegą vis dažniau pakeičia lietus, saulė vėl kutena paširdžius, norisi eiti prasisegus paltą ir nusipirkti gėliųųųųų.... O kol banalumas iš lėto su tokiomis mintimis tipeno paskui mane, mažytė Paryžiaus dalelytė atsidarė Pilies g. pradžioje. „Pilies šokoladinė“. Čia, mano džiaugsmui, galima atrasti saldainių su pelėsiniu sūriu (tiesa, vakarop jų jau dažnai nebebūna) ir paskanauti arbatos tuo tokiu artimu ir mielu pavadinimu – „Paris“. Ir nors šokoladinė dar kvepia dažais, vietoj to, kad viliotų praeivius šviežių skanėstų aromatais, ten jau norisi būti ir užsibūti. Paskanauti sūrio pyrago su pienišku šokoladu...Ar net kaskart einant pro šalį, užsimerkus ir pažadėjus sau „daugiau ne ne ne“, eilinį kartą nusipirkti du saldainius. Sau ir Jam.  Na, o kai jau sutemę ir skubi namo pro Valdovų rūmus, pagautas stebuklingos nuotaikos imi ir pamatai kentauro šešėlį ant sienos. Nesvarbu, kad puikiai suvoki, jog tai tik šalia stūgsantis paminklas. Bet, štai – kentauras Vilniuje :] Tada, kaip Paryžiuje, išsitrauki foto aparatą ir užfiksuoji šį mažą, tik tau vienam suprantamą stebuklą. Kišenėje tuo metu spurda šokoladas...o mintyse iš tolo pradeda skambėti daina "Loin de Paname" iš filmo „Paris 36”. Tekstas ir iliustracijos copyright© Lina Kaušylaitė  Paris, Paris
T'es ma seule famille Paris, Paris Y'a qu'chez toi qu'mon coeur brille Paris, Si j'te revois pas dès d'main Paris, je vais mourir De microbes chagrin
0 Comments
Jau žinau, ką veiksiu artimiausią sekmadienį...Kaip gerai, kad ir Vilniuje galima pasigauti Paryžiaus dvasią... "Vasario 14-ąją kino teatras „Pasaka“ apsimes, kad ir Vilniuje veikia senas kino teatras su paryžietiškomis tradicijomis. „Pasakos“ projektorius braškės šviesdamas senas prancūziškas juostas, o programa „Bohema. Paryžius. Vilnius“ nuskraidins žiūrovus į praeitį per pusę amžiaus į aistromis, jausmais ir sentimentais dvelkiančią epochą." Daugiau informacijos čia. ****** O kad laukimas neprailgtų klausau juodai balto Mon mec a moi ir skanauju keptų obuolių su cukraus pudra, cinamonu ir medumi. Kažkodėl tai primena Kalėdas vaikystėje...  Na, o šią žiemą primins indiška arbata su namų gamybos masala. Mmmm...Išgėrus pusės litro dydžio arbatos puodelį, imbiero kiekis dar ilgam suteikia energijos ;]
|
KAS TAI?
Mano laiškai draugams, artimiesiems, Vilniui iš to periodo, kai gyvenau gražiausiame mieste pasaulyje - Paryžiuje. SKAITYTI REIKIA NUO LAIŠKO NR.1 Laiškai iš studijų meto slepiasi "Paryžiaus die- noraštyje #1" Archyvai
May 2010
Laiškai
All
|
RSS Feed
