Noël? Laiškas Nr. 13

Gruodžio 3d.

Štai. Streikuoja mat. Eilinį sykį tie prancūzai neturi ką veikti. Aštuoni muziejai uždaryti...o ką veikti turistams, atvykusiems kelioms dienoms?? Ir ką veikti man, kai planavau sekmadienį eiti į Pompidou pasidairyti? Juk pirmasis mėnesio sekmadienis, muziejai nemokami...Taip laukiau šurmulio, smagiai apsirėdžiusių prancūziškų mamyčių ir tėvelių su vaikučiais, pirštinėtų senelių ir skrybelėtų jų senukų. Ir še tai tau. 

Ir dar. Visokie politiniai žaliųjų streikai ir grasinimai bombomis šiandien? Et. Namuose saugu ir ramu, ir čia net kartais šviečia saulė ir užpildo kambarį pavasariška šiluma ir ryškiais šešėliais. Ir aš juk neturiu dėl ko, prieš ką ar su kuo streikuoti!

Na, o tuo metu, matyt, teks pasitenkinti tik pasivaikščiojimu, jau saulei pasislėpus, Eliziejaus laukuose, besižvalgant į visus tuos lemputėmis aprengtus medžius. Girdėjau, ir Kalėdiniai turgeliai kažkur vyksta. Reiks aplankyti vieną iš jų, įsikūrusį La Défense... Penkioliktasis jau, jubiliejinis, žada daug naujovių, gėrybių iš įvairiausių vietų, tradicinių ir ne tik, skanėstų ir įvairiausių niekučių. Ak, Marché de Noël 2009…Daugiau nei 10000m2. Kad tik nepasiklysčiau...;]

Gruodžio 4d.

Puiki dienos pradžia! Dangus nuogas, saulė ritinėjasi, balandžiai turškiasi balose prie šaligatvių, turgus šurmuliuoja. Parkelyje už kampo klega vaikų ir mamų pulkai. O aš turiu mokėti nuomą (ištuštinau sąskaitą, bet tokia ta prancūziško džiaugsmo kaina...).  Manau, po pietų keliausiu link Sacre Coeur. Šiandien viskas spindi spinduliuoja. Ouuuu jeee, baby.

Pietūs. Sacré Coeur. Tiesiog tobula žiemos diena – šaltukas spaudžia, bet saulėta ir gražu, visi šypsosi, juokiasi, skanauja, perka, žaidžia, piešia, gurkšnoja, vaikštinėja, švilpauja, dainuoja...

Pavargęs kaktusas ant šaligatvio. Porelė, apsigobusi baltu šaliku ir abu pirštinėti lauko kavinėje. Vienišas dviratis prie laiptų. Sausainių kvapas. Dailininkas piešia mažą mergaitę. Kalėdinis turgelis. Karštas vynas, karštas šokoladas, mėtinė arbata, kepti kaštonai. Kalėdinės eglutės. Žaižaruojantys žaisliukai. Juokingi kaspinai. Sušalę gatvės dailinininkai. Išlaidaujantys turistai. Riestainiai. Pamestas leopardo odos imitacijos aukštakulnis. Švilpaujantis prancūzas su berete. Cinamono lazdelės ir jų kvapas. Dainuojantis italas ant laiptų. Besišypsantis senukas, griežiantis smuiku. Šokantis mažas vaikutis. Plojantis mimas. Ir aš...Laiminga. 

Gruodžio 6d.

Per tuos muziejų streikus griuvo visi mano sekmadienio planai, na, ir diena pasitaikė tokia žiauriai monochrominė...Kokių dešimt pilkos atspalvių neatsiklausę nuo pat ryto įsėlino į Monmartre butuką.

Tai va, muziejai vis dar streikuoja, Pompidou teks man dar palaukti...Karšto vyno teks ragauti kalėdinėje mugėje kitą savaitgalį. O kol kas – namus užpildo smilkalų ir imbierinės arbatos kvapas. Sekmadienio popietė paskiriama sau, ateities planams ir padus kutenantiems prisiminimams.