Metamorfozė. Priedas Nr. A

Pamiršau aname laiške pasidalinti dar vienu pastebėjimu. Tiesiog prancūziško (?) gyvenimo būdo detalė, kuri tąkart mane labai prajuokino.

Stoviu metro stotelėje, laukiu, iki artimiausiojo - 4min. Ir matau - priešingoje pusėje ant pakylos krėslams guli...miegmaišis. Pilnas :) Šalia - maišelis, suprask, turtas, nuosavybė. Žalias toks miegmaišis, priminė man kokoną. Ir, lyg mano mintis perskaitęs, gulintis, susirietęs kokonas pradeda judėti, krutėti. Galvoju, gal išsiris drugelis? Baltas, tyras, šviežutėlis, švarutėlis. Bet - ne.  Iš lėto prasiveria viršūnė ir išlenda sportinės kepuraitės kraštas, šešėlis dengia veidą, pamažu išnyra pirštinėta ranka ir praskleidžia kokono (miegmaišio) kraštus. Į dienos šviesą, atsiprašau, ne, į metro tunelio šviesą patenka veidas, kažkuo primenantis senų nespalvotų filmų personažą. Paskui išlenda kojos, apautos ilgais suvarstomais batais. Kokonas susmunka šalia, o vietoj drugelio prieš mano akis sėdi užsimiegojusiu žvilgsniu besidairantis SDF'as - Sans Domicile Fixe (prancūziškasis BOMŽ) :)

Et, o taip laukiau drugelio...Bet vistiek šypsojausi :) Nežinau, kodėl, bet labai norėjau su jumis šiuo pastebėjimu - stebėjimu pasidalinti. Go Green!

Iliustracija: Bulls press