Nauja vieta. Laiškas Nr. 11

Lapkričio 28d.

Štai ir nauja vieta. Jau kelios dienos bandau prisitaikyti kokius keturis kartus mažesnėje erdvėje, nei mano studija prieš tai. Tačiau ši vieta irgi turi diiiiiiidelį privalumą. Tai Monmartras. 10 minučių kelio iki mano mėgstamiausios vietos, Sacre Coeur laiptų, gražiausios Paryžiaus panoramos. Juk prieš du metus ten ir Issamą sutikau, su kuriuo ir dalinsiuos dabar šį prancūziškai mažą butuką. 

Virtuvė, kurioje, tiesiogine to žodžio prasme, užtenka suktis ratu ir viską pasieksi. Maži langai tiesiog į niekur, arba, dar geriau, į kaimynų langus. Beje, kaimynai čia, kiek teko susidurti, visai padorūs ir, žinoma, maloniai sveikinasi kas kartą susitikus. Mano mažasis kambarėlis, kurio privalumas – didelis langas į erdvę,(!), jau džiaugiasi naujomis sienų dekoracijomis – nuotraukomis ir piešiniais.   Issamo kambarys išskirtinis tuo, kad turi ne keturias sienas, o šešias :) Taip, tai irgi įmanoma, jau tie šešiakampiai...Koridoriūkštis – siauras ir ilgas, kuriame batai glaudžiasi šalia šūsnių knygų. Žodžiu, gana tipiškas Monmartro butukas, kuris tikrai išmoko dalintis erdve.  

Palikti Notre Dame kaimynystę buvo liūdna, bet kai keliavau su paskutine partija daiktų, švietė saulė ir viskas aplinkui spindėjo. Nebuvo kaip per daug krimstis. Juk tik persikraustau į kitą nuostabią Paryžiaus vietą, kurią teks iš naujo pažinti ir atrasti visas tas širdį šypsotis verčiančias smulkmenas. Atpūtė šviežios kavos aromatą, įkyriai skambėjo bažnyčių varpai ir klykavo moksleiviai. Dangumi greitai skuodė nedrąsūs debesiokai, o turistai kaip visada fotografavosi prie lauko kavinės staliukų.

Po truputį grįžtu prie darbų ir vis garsiau skaičiuoju dienas, kol grįšiu savo mažoms atostogoms į Vilnių. 

Ooo, juk prie Notre Dame jau pastatė kalėdinę eglutę ir papuošė žaisliukais, išmėgino lemputes. Kiek pamenu, ši Kalėdų atributika stovės ten iki pat vasario pirmų dienų. Beje, ir metro jau mačiau vyriškį, vežantį namo eglutę. Jau? Anksti pradeda tie prancūzai. Juk dar liko kelios dienos rudens. Kažin, ar spėsiu pamatyti tikrą prancūzišką žiemą? Nors kruopelytę vietinio sniego? M?...

Taigi. Šeštadienis. Issamas, kaip ir vakar, šiandien eis groti į tą bariūkštį, kuriame jau ir aš anąkart lankiausi. Jei niekas nepasikeis ir vakarop vis dar būsiu nusiteikusi šeštadieniškai, manau ir aš šiandien prisijungsiu. Juk reikia „išeiti į žmones“ :)